|
|
|
|
литовский словарь / sėbrauti | |
sėbráuti (sėbráuja, sėbrãvo) — быть сообщником; водиться šnek.;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sėbrauju | sėbravau | sėbraudavau | sėbrausiu |
|---|
| 2p.sg. | sėbrauji | sėbravai | sėbraudavai | sėbrausi |
|---|
| 3p.sg. | sėbrauja | sėbravo | sėbraudavo | sėbraus |
|---|
| 1p.pl. | sėbraujame, sėbraujam | sėbravom, sėbravome | sėbraudavom, sėbraudavome | sėbrausim, sėbrausime |
|---|
| 2p.pl. | sėbraujate, sėbraujat | sėbravote, sėbravot | sėbraudavot, sėbraudavote | sėbrausite, sėbrausit |
|---|
| 3p.pl. | sėbrauja | sėbravo | sėbraudavo | sėbraus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sėbraučiau | sėbrautume, sėbrautumėme, sėbrautumėm |
|---|
| 2p. | sėbrautumei, sėbrautum | sėbrautumėt, sėbrautumėte |
|---|
| 3p. | sėbrautų | sėbrautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sėbraukime, sėbraukim |
|---|
| 2p. | sėbrauk, sėbrauki | sėbraukit, sėbraukite |
|---|
| 3p. | tesėbraujie, tesėbrauja | tesėbraujie, tesėbrauja |
|---|
|
