/ru/
жариться; потрескивать, трещать (огонь)
/en/
crackle, sputter
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | spragu | spragėjau | spragėdavau | spragėsiu |
2p.sg. | spragi | spragėjai | spragėdavai | spragėsi |
3p.sg. | spraga | spragėjo | spragėdavo | spragės |
1p.pl. | spragam, spragame | spragėjome, spragėjom | spragėdavom, spragėdavome | spragėsim, spragėsime |
2p.pl. | spragate, spragat | spragėjote, spragėjot | spragėdavote, spragėdavot | spragėsite, spragėsit |
3p.pl. | spraga | spragėjo | spragėdavo | spragės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | spragėčiau | spragėtumėm, spragėtumėme, spragėtume |
2p. | spragėtumei, spragėtum | spragėtumėt, spragėtumėte |
3p. | spragėtų | spragėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | spragėkime, spragėkim | |
2p. | spragėki, spragėk | spragėkit, spragėkite |
3p. | tespraga, tespragie | tespraga, tespragie |