|
|
|
|
литовский словарь / agresyvėti | | agresyvė́ti (agresyvė́ja, agresyvė́jo) — становиться агрессивным;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | agresyvėju | agresyvėjau | agresyvėdavau | agresyvėsiu |
---|
2p.sg. | agresyvėji | agresyvėjai | agresyvėdavai | agresyvėsi |
---|
3p.sg. | agresyvėja | agresyvėjo | agresyvėdavo | agresyvės |
---|
1p.pl. | agresyvėjame, agresyvėjam | agresyvėjom, agresyvėjome | agresyvėdavom, agresyvėdavome | agresyvėsim, agresyvėsime |
---|
2p.pl. | agresyvėjate, agresyvėjat | agresyvėjote, agresyvėjot | agresyvėdavot, agresyvėdavote | agresyvėsit, agresyvėsite |
---|
3p.pl. | agresyvėja | agresyvėjo | agresyvėdavo | agresyvės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | agresyvėčiau | agresyvėtumėm, agresyvėtume, agresyvėtumėme |
---|
2p. | agresyvėtumei, agresyvėtum | agresyvėtumėte, agresyvėtumėt |
---|
3p. | agresyvėtų | agresyvėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | agresyvėkim, agresyvėkime |
---|
2p. | agresyvėk, agresyvėki | agresyvėkit, agresyvėkite |
---|
3p. | teagresyvėja, teagresyvėjie | teagresyvėja, teagresyvėjie |
---|
|