|
|
|
|
литовский словарь / prigudinti | | prigùdinti (prigùdina, prigùdino) приучить/приучать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prigudinu | prigudinau | prigudindavau | prigudinsiu |
---|
2p.sg. | prigudini | prigudinai | prigudindavai | prigudinsi |
---|
3p.sg. | prigudina | prigudino | prigudindavo | prigudins |
---|
1p.pl. | prigudinam, prigudiname | prigudinome, prigudinom | prigudindavom, prigudindavome | prigudinsim, prigudinsime |
---|
2p.pl. | prigudinate, prigudinat | prigudinot, prigudinote | prigudindavot, prigudindavote | prigudinsite, prigudinsit |
---|
3p.pl. | prigudina | prigudino | prigudindavo | prigudins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prigudinčiau | prigudintumėm, prigudintume, prigudintumėme |
---|
2p. | prigudintumei, prigudintum | prigudintumėt, prigudintumėte |
---|
3p. | prigudintų | prigudintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prigudinkime, prigudinkim |
---|
2p. | prigudinki, prigudink | prigudinkite, prigudinkit |
---|
3p. | teprigudinie, teprigudina | teprigudina, teprigudinie |
---|
|