/en/
be concentrated; concentrate (on)
/de/
(į ką) sich konzentrieren (auf A)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susikoncentruoju | susikoncentravau | susikoncentruodavau | susikoncentruosiu |
| 2p.sg. | susikoncentruoji | susikoncentravai | susikoncentruodavai | susikoncentruosi |
| 3p.sg. | susikoncentruoja | susikoncentravo | susikoncentruodavo | susikoncentruos |
| 1p.pl. | susikoncentruojam, susikoncentruojame | susikoncentravome, susikoncentravom | susikoncentruodavome | susikoncentruosime |
| 2p.pl. | susikoncentruojate | susikoncentravot, susikoncentravote | susikoncentruodavote | susikoncentruosite |
| 3p.pl. | susikoncentruoja | susikoncentravo | susikoncentruodavo | susikoncentruos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikoncentruočiau | susikoncentruotumėme, susikoncentruotume |
| 2p. | susikoncentruotumei, susikoncentruotum | susikoncentruotumėte |
| 3p. | susikoncentruotų | susikoncentruotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikoncentruokime, susikoncentruokim | |
| 2p. | susikoncentruok, susikoncentruoki | susikoncentruokite, susikoncentruokit |
| 3p. | tesusikoncentruojie, tesusikoncentruoja | tesusikoncentruoja, tesusikoncentruojie |