/ru/
самоуправляться; владеть собой
/en/
1. self-govern ; 2. control/govern oneself
/de/
sich beherrschen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | valdausi, valdaus | valdžiaus, valdžiausi | valdydavausi, valdydavaus | valdysiuos, valdysiuosi |
| 2p.sg. | valdaisi, valdais | valdeis, valdeisi | valdydavais, valdydavaisi | valdysiesi, valdysies |
| 3p.sg. | valdosi, valdos | valdės, valdėsi | valdydavosi, valdydavos | valdysis |
| 1p.pl. | valdomės | valdėmės | valdydavomės | valdysimės |
| 2p.pl. | valdotės | valdėtės | valdydavotės | valdysitės |
| 3p.pl. | valdosi, valdos | valdės, valdėsi | valdydavos, valdydavosi | valdysis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | valdyčiausi, valdyčiaus | valdytumėmės, valdytumės |
| 2p. | valdytumeis, valdytumeisi | valdytumėtės |
| 3p. | valdytųs, valdytųsi | valdytųsi, valdytųs |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | valdykimės | |
| 2p. | valdykis | valdykitės |
| 3p. | tesivaldai, tesivaldo | tesivaldai, tesivaldo |