|
|
|
|
литовский словарь / prigenėti | |
prigenė́ti (prìgeni, prigenė́jo) нарезать/нарезать;
prigenė́jau pìlną vežìmą šakų̃ — я нарезал полный воз веток
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prigenėju, prigeniu | prigenėjau | prigenėdavau | prigenėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prigeni, prigenėji | prigenėjai | prigenėdavai | prigenėsi |
|---|
| 3p.sg. | prigenėja, prigeni | prigenėjo | prigenėdavo | prigenės |
|---|
| 1p.pl. | prigenėjam, prigenime, prigenėjame, prigenim | prigenėjome, prigenėjom | prigenėdavom, prigenėdavome | prigenėsim, prigenėsime |
|---|
| 2p.pl. | prigenėjate, prigenit, prigenėjat, prigenite | prigenėjot, prigenėjote | prigenėdavote, prigenėdavot | prigenėsite, prigenėsit |
|---|
| 3p.pl. | prigeni, prigenėja | prigenėjo | prigenėdavo | prigenės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prigenėčiau | prigenėtumėme, prigenėtume, prigenėtumėm |
|---|
| 2p. | prigenėtum, prigenėtumei | prigenėtumėte, prigenėtumėt |
|---|
| 3p. | prigenėtų | prigenėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prigenėkime, prigenėkim |
|---|
| 2p. | prigenėki, prigenėk | prigenėkit, prigenėkite |
|---|
| 3p. | teprigeni, teprigenie, teprigenėjie, teprigenėja | teprigenėjie, teprigenie, teprigeni, teprigenėja |
|---|
|
