|
|
|
|
литовский словарь / sustabarėti | | sustabarė́ti (sustabarė́ja, sustabarė́jo) — окостенеть/окостеневать;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sustabarėju | sustabarėjau | sustabarėdavau | sustabarėsiu |
---|
2p.sg. | sustabarėji | sustabarėjai | sustabarėdavai | sustabarėsi |
---|
3p.sg. | sustabarėja | sustabarėjo | sustabarėdavo | sustabarės |
---|
1p.pl. | sustabarėjame, sustabarėjam | sustabarėjome, sustabarėjom | sustabarėdavom, sustabarėdavome | sustabarėsim, sustabarėsime |
---|
2p.pl. | sustabarėjat, sustabarėjate | sustabarėjot, sustabarėjote | sustabarėdavote, sustabarėdavot | sustabarėsite, sustabarėsit |
---|
3p.pl. | sustabarėja | sustabarėjo | sustabarėdavo | sustabarės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sustabarėčiau | sustabarėtume, sustabarėtumėme, sustabarėtumėm |
---|
2p. | sustabarėtumei, sustabarėtum | sustabarėtumėt, sustabarėtumėte |
---|
3p. | sustabarėtų | sustabarėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sustabarėkime, sustabarėkim |
---|
2p. | sustabarėk, sustabarėki | sustabarėkit, sustabarėkite |
---|
3p. | tesustabarėja, tesustabarėjie | tesustabarėjie, tesustabarėja |
---|
|