|
|
|
|
литовский словарь / padiegti | |
padíegti (padíegia, padíegė)
1. посадить [посажать]/ сажать;
2. (paskaudėti) покалывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | padiegiu | padiegiau | padiegdavau | padiegsiu |
|---|
| 2p.sg. | padiegi | padiegei | padiegdavai | padiegsi |
|---|
| 3p.sg. | padiegia | padiegė | padiegdavo | padiegs |
|---|
| 1p.pl. | padiegiame, padiegiam | padiegėme, padiegėm | padiegdavome, padiegdavom | padiegsime, padiegsim |
|---|
| 2p.pl. | padiegiat, padiegiate | padiegėte, padiegėt | padiegdavot, padiegdavote | padiegsit, padiegsite |
|---|
| 3p.pl. | padiegia | padiegė | padiegdavo | padiegs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | padiegčiau | padiegtume, padiegtumėme, padiegtumėm |
|---|
| 2p. | padiegtum, padiegtumei | padiegtumėt, padiegtumėte |
|---|
| 3p. | padiegtų | padiegtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | padiekim, padiekime |
|---|
| 2p. | padiek, padieki | padiekite, padiekit |
|---|
| 3p. | tepadiegia, tepadiegie | tepadiegie, tepadiegia |
|---|
|
