|
|
|
|
литовский словарь / priravėti | | priravė́ti (prìravi, priravė́jo) наполоть/напалывать; p. krū̃vą žolių̃ — наполоть кучу травы
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | priraviu | priravėjau | priravėdavau | priravėsiu |
---|
2p.sg. | priravi | priravėjai | priravėdavai | priravėsi |
---|
3p.sg. | priravi | priravėjo | priravėdavo | priravės |
---|
1p.pl. | priravim, priravime | priravėjom, priravėjome | priravėdavom, priravėdavome | priravėsim, priravėsime |
---|
2p.pl. | priravite, priravit | priravėjote, priravėjot | priravėdavote, priravėdavot | priravėsit, priravėsite |
---|
3p.pl. | priravi | priravėjo | priravėdavo | priravės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | priravėčiau | priravėtumėm, priravėtume, priravėtumėme |
---|
2p. | priravėtumei, priravėtum | priravėtumėt, priravėtumėte |
---|
3p. | priravėtų | priravėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | priravėkime, priravėkim |
---|
2p. | priravėk, priravėki | priravėkite, priravėkit |
---|
3p. | tepriravie, tepriravi | tepriravie, tepriravi |
---|
|