|
|
|
|
литовский словарь / privaryti | | privarýti (privãro, privãrė) 1. пригнать/пригонять; нагнать/нагонять; privãrė pìlną tvártą avių̃ — нагнали полный хлев овец; 2. (privarginti) загнать/загонять; p. árklį — загнать лошадь; 3. довести/доводить; p. priẽ ãšarų — довести до слёз
/en/ 1. (gyvulių ir pan.) drive/herd in; 2. (pripildyti) fill; p. rūsį sniego pack a cellar with snow ;3. (privarginti) exhaust; (arklį) overdrive, override; p. iki ašarų drive to tears, make (smb) cry
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | privarau | privariau | privarydavau | privarysiu |
---|
2p.sg. | privarai | privarei | privarydavai | privarysi |
---|
3p.sg. | privaro | privarė | privarydavo | privarys |
---|
1p.pl. | privarome, privarom | privarėme, privarėm | privarydavom, privarydavome | privarysime, privarysim |
---|
2p.pl. | privarot, privarote | privarėte, privarėt | privarydavote, privarydavot | privarysit, privarysite |
---|
3p.pl. | privaro | privarė | privarydavo | privarys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | privaryčiau | privarytumėm, privarytume, privarytumėme |
---|
2p. | privarytum, privarytumei | privarytumėte, privarytumėt |
---|
3p. | privarytų | privarytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | privarykime, privarykim |
---|
2p. | privaryk, privaryki | privarykite, privarykit |
---|
3p. | teprivaro, teprivarai | teprivarai, teprivaro |
---|
|