|
|
|
|
литовский словарь / iššvirkšti | | iššvir̃kšti (iššvir̃kščia, ìššvirkštė) выпрыснуть/выпрыскивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iššvirkščiu | iššvirkščiau | iššvirkšdavau | iššvirkšiu |
|---|
| 2p.sg. | iššvirkšti | iššvirkštei | iššvirkšdavai | iššvirkši |
|---|
| 3p.sg. | iššvirkščia | iššvirkštė | iššvirkšdavo | iššvirkš |
|---|
| 1p.pl. | iššvirkščiame, iššvirkščiam | iššvirkštėme, iššvirkštėm | iššvirkšdavom, iššvirkšdavome | iššvirkšim, iššvirkšime |
|---|
| 2p.pl. | iššvirkščiate, iššvirkščiat | iššvirkštėt, iššvirkštėte | iššvirkšdavote, iššvirkšdavot | iššvirkšit, iššvirkšite |
|---|
| 3p.pl. | iššvirkščia | iššvirkštė | iššvirkšdavo | iššvirkš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iššvirkščiau | iššvirkštumėm, iššvirkštume, iššvirkštumėme |
|---|
| 2p. | iššvirkštum, iššvirkštumei | iššvirkštumėt, iššvirkštumėte |
|---|
| 3p. | iššvirkštų | iššvirkštų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iššvirkškim, iššvirkškime |
|---|
| 2p. | iššvirkški, iššvirkšk | iššvirkškite, iššvirkškit |
|---|
| 3p. | teiššvirkštie | teiššvirkštie |
|---|
|