|
|
|
|
литовский словарь / išjuodinti | |
išjúodinti (išjúodina, išjúodino)
1. вычернить [исчернить]/чернить;
2. prk. (apšmeižti) очернить/ очернять
/en/
blacken.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išjuodinu | išjuodinau | išjuodindavau | išjuodinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išjuodini | išjuodinai | išjuodindavai | išjuodinsi |
|---|
| 3p.sg. | išjuodina | išjuodino | išjuodindavo | išjuodins |
|---|
| 1p.pl. | išjuodinam, išjuodiname | išjuodinom, išjuodinome | išjuodindavome, išjuodindavom | išjuodinsime, išjuodinsim |
|---|
| 2p.pl. | išjuodinat, išjuodinate | išjuodinote, išjuodinot | išjuodindavot, išjuodindavote | išjuodinsit, išjuodinsite |
|---|
| 3p.pl. | išjuodina | išjuodino | išjuodindavo | išjuodins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išjuodinčiau | išjuodintume, išjuodintumėme, išjuodintumėm |
|---|
| 2p. | išjuodintum, išjuodintumei | išjuodintumėte, išjuodintumėt |
|---|
| 3p. | išjuodintų | išjuodintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išjuodinkim, išjuodinkime |
|---|
| 2p. | išjuodink, išjuodinki | išjuodinkit, išjuodinkite |
|---|
| 3p. | teišjuodina, teišjuodinie | teišjuodinie, teišjuodina |
|---|
|
