|
|
|
|
литовский словарь / užrėkti | |
užrė̃kti (užrė̃kia, ùžrėkė) перекричать/перекрикивать;
berniùkas visùs ùžrėkė — мальчик всех перекричал
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užrėkiu | užrėkiau | užrėkdavau | užrėksiu |
|---|
| 2p.sg. | užrėki | užrėkei | užrėkdavai | užrėksi |
|---|
| 3p.sg. | užrėkia | užrėkė | užrėkdavo | užrėks |
|---|
| 1p.pl. | užrėkiam, užrėkiame | užrėkėm, užrėkėme | užrėkdavom, užrėkdavome | užrėksim, užrėksime |
|---|
| 2p.pl. | užrėkiate, užrėkiat | užrėkėt, užrėkėte | užrėkdavote, užrėkdavot | užrėksit, užrėksite |
|---|
| 3p.pl. | užrėkia | užrėkė | užrėkdavo | užrėks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užrėkčiau | užrėktumėme, užrėktume, užrėktumėm |
|---|
| 2p. | užrėktumei, užrėktum | užrėktumėt, užrėktumėte |
|---|
| 3p. | užrėktų | užrėktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užrėkime, užrėkim |
|---|
| 2p. | užrėk, užrėki | užrėkite, užrėkit |
|---|
| 3p. | teužrėkia, teužrėkie | teužrėkie, teužrėkia |
|---|
|
