|
|
|
|
литовский словарь / pokštelėti | |
pókštelėti (pókštelėja, pókštelėjo) — стукнуть/стукать, хлопнуть/хлопать, трахнуть/ трахать šnek.; бацнуть/бацать šnek.;
pókštelėjo šū̃vis — бахнул выстрел
/en/
crack, pop; (apie duris) bang
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pokšteliu | pokštelėjau | pokštelėdavau | pokštelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | pokšteli | pokštelėjai | pokštelėdavai | pokštelėsi |
|---|
| 3p.sg. | pokšteli | pokštelėjo | pokštelėdavo | pokštelės |
|---|
| 1p.pl. | pokštelime, pokštelim | pokštelėjome, pokštelėjom | pokštelėdavome, pokštelėdavom | pokštelėsime, pokštelėsim |
|---|
| 2p.pl. | pokštelite, pokštelit | pokštelėjote, pokštelėjot | pokštelėdavot, pokštelėdavote | pokštelėsit, pokštelėsite |
|---|
| 3p.pl. | pokšteli | pokštelėjo | pokštelėdavo | pokštelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pokštelėčiau | pokštelėtumėme, pokštelėtumėm, pokštelėtume |
|---|
| 2p. | pokštelėtumei, pokštelėtum | pokštelėtumėte, pokštelėtumėt |
|---|
| 3p. | pokštelėtų | pokštelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pokštelėkim, pokštelėkime |
|---|
| 2p. | pokštelėki, pokštelėk | pokštelėkite, pokštelėkit |
|---|
| 3p. | tepokšteli, tepokštelie | tepokšteli, tepokštelie |
|---|
|
