|
|
|
|
литовский словарь / surūgštėti | |
surūgštė́ti (surūgštė́ja, surūgštė́jo) — закиснуть/закисать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | surūgštėju | surūgštėjau | surūgštėdavau | surūgštėsiu |
|---|
| 2p.sg. | surūgštėji | surūgštėjai | surūgštėdavai | surūgštėsi |
|---|
| 3p.sg. | surūgštėja | surūgštėjo | surūgštėdavo | surūgštės |
|---|
| 1p.pl. | surūgštėjame, surūgštėjam | surūgštėjom, surūgštėjome | surūgštėdavome, surūgštėdavom | surūgštėsim, surūgštėsime |
|---|
| 2p.pl. | surūgštėjate, surūgštėjat | surūgštėjote, surūgštėjot | surūgštėdavote, surūgštėdavot | surūgštėsit, surūgštėsite |
|---|
| 3p.pl. | surūgštėja | surūgštėjo | surūgštėdavo | surūgštės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | surūgštėčiau | surūgštėtumėm, surūgštėtumėme, surūgštėtume |
|---|
| 2p. | surūgštėtumei, surūgštėtum | surūgštėtumėte, surūgštėtumėt |
|---|
| 3p. | surūgštėtų | surūgštėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | surūgštėkim, surūgštėkime |
|---|
| 2p. | surūgštėk, surūgštėki | surūgštėkite, surūgštėkit |
|---|
| 3p. | tesurūgštėjie, tesurūgštėja | tesurūgštėja, tesurūgštėjie |
|---|
|
