|
|
|
|
литовский словарь / apibyrėti | |
apibyrė́ti (apibỹra, apibyrė́jo) — о(б)сыпаться/о(б)сыпаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | apibyrėjau | apibyrėdavau | apibyrėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | apibyrėjai | apibyrėdavai | apibyrėsi |
|---|
| 3p.sg. | | apibyrėjo | apibyrėdavo | apibyrės |
|---|
| 1p.pl. | | apibyrėjom, apibyrėjome | apibyrėdavom, apibyrėdavome | apibyrėsim, apibyrėsime |
|---|
| 2p.pl. | | apibyrėjote, apibyrėjot | apibyrėdavot, apibyrėdavote | apibyrėsite, apibyrėsit |
|---|
| 3p.pl. | | apibyrėjo | apibyrėdavo | apibyrės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apibyrėčiau | apibyrėtume, apibyrėtumėme, apibyrėtumėm |
|---|
| 2p. | apibyrėtumei, apibyrėtum | apibyrėtumėte, apibyrėtumėt |
|---|
| 3p. | apibyrėtų | apibyrėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apibyrėkime, apibyrėkim |
|---|
| 2p. | apibyrėk, apibyrėki | apibyrėkite, apibyrėkit |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
