|
|
|
|
литовский словарь / iškliukinti | |
iškliùkinti (iškliùkina, iškliùkino) šnek.
1. вылить/выливать с бульканьем;
2. выпить/выпивать с бульканьем
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškliukinu | iškliukinau | iškliukindavau | iškliukinsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškliukini | iškliukinai | iškliukindavai | iškliukinsi |
|---|
| 3p.sg. | iškliukina | iškliukino | iškliukindavo | iškliukins |
|---|
| 1p.pl. | iškliukiname, iškliukinam | iškliukinom, iškliukinome | iškliukindavom, iškliukindavome | iškliukinsim, iškliukinsime |
|---|
| 2p.pl. | iškliukinat, iškliukinate | iškliukinote, iškliukinot | iškliukindavot, iškliukindavote | iškliukinsite, iškliukinsit |
|---|
| 3p.pl. | iškliukina | iškliukino | iškliukindavo | iškliukins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškliukinčiau | iškliukintume, iškliukintumėme, iškliukintumėm |
|---|
| 2p. | iškliukintumei, iškliukintum | iškliukintumėt, iškliukintumėte |
|---|
| 3p. | iškliukintų | iškliukintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškliukinkim, iškliukinkime |
|---|
| 2p. | iškliukinki, iškliukink | iškliukinkit, iškliukinkite |
|---|
| 3p. | teiškliukinie, teiškliukina | teiškliukina, teiškliukinie |
|---|
|
