|
|
|
|
литовский словарь / atsiprašinėti | | atsiprašinė́ti (atsiprašinė́ja, atsiprašinė́jo) džn. (ką) — извиняться (перед кем);
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | atsiprašinėju | atsiprašinėjau | atsiprašinėdavau | atsiprašinėsiu |
---|
2p.sg. | atsiprašinėji | atsiprašinėjai | atsiprašinėdavai | atsiprašinėsi |
---|
3p.sg. | atsiprašinėja | atsiprašinėjo | atsiprašinėdavo | atsiprašinės |
---|
1p.pl. | atsiprašinėjame, atsiprašinėjam | atsiprašinėjome, atsiprašinėjom | atsiprašinėdavome | atsiprašinėsime |
---|
2p.pl. | atsiprašinėjate | atsiprašinėjot, atsiprašinėjote | atsiprašinėdavote | atsiprašinėsite |
---|
3p.pl. | atsiprašinėja | atsiprašinėjo | atsiprašinėdavo | atsiprašinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | atsiprašinėčiau | atsiprašinėtumėme, atsiprašinėtume |
---|
2p. | atsiprašinėtumei, atsiprašinėtum | atsiprašinėtumėte |
---|
3p. | atsiprašinėtų | atsiprašinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | atsiprašinėkim, atsiprašinėkime |
---|
2p. | atsiprašinėki, atsiprašinėk | atsiprašinėkite, atsiprašinėkit |
---|
3p. | teatsiprašinėja, teatsiprašinėjie | teatsiprašinėja, teatsiprašinėjie |
---|
|