/ru/
нарушать; тревожить; расстраивать
/en/
1. (ardyti) disturb; t. ramybę disturb/break the stillness ;2. (maišyti, trukdyti) put out; 3. (kelti sumišimą) disconcert
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | trikdau | trikdžiau | trikdydavau | trikdysiu |
| 2p.sg. | trikdai | trikdei | trikdydavai | trikdysi |
| 3p.sg. | trikdo | trikdė | trikdydavo | trikdys |
| 1p.pl. | trikdome, trikdom | trikdėm, trikdėme | trikdydavome, trikdydavom | trikdysime, trikdysim |
| 2p.pl. | trikdot, trikdote | trikdėte, trikdėt | trikdydavot, trikdydavote | trikdysite, trikdysit |
| 3p.pl. | trikdo | trikdė | trikdydavo | trikdys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | trikdyčiau | trikdytume, trikdytumėm, trikdytumėme |
| 2p. | trikdytum, trikdytumei | trikdytumėte, trikdytumėt |
| 3p. | trikdytų | trikdytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | trikdykim, trikdykime | |
| 2p. | trikdyk, trikdyki | trikdykite, trikdykit |
| 3p. | tetrikdo, tetrikdai | tetrikdo, tetrikdai |