/ru/
дурнеть; становиться плохим, отвратительным
/en/
žr.bjurti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | bjaurėju, bjauriu | bjaurėjau | bjaurėdavau | bjaurėsiu |
| 2p.sg. | bjauri, bjaurėji | bjaurėjai | bjaurėdavai | bjaurėsi |
| 3p.sg. | bjauri, bjaurėja | bjaurėjo | bjaurėdavo | bjaurės |
| 1p.pl. | bjaurėjame, bjaurime, bjaurėjam, bjaurim | bjaurėjom, bjaurėjome | bjaurėdavom, bjaurėdavome | bjaurėsime, bjaurėsim |
| 2p.pl. | bjaurėjat, bjaurėjate, bjaurit, bjaurite | bjaurėjot, bjaurėjote | bjaurėdavote, bjaurėdavot | bjaurėsit, bjaurėsite |
| 3p.pl. | bjauri, bjaurėja | bjaurėjo | bjaurėdavo | bjaurės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bjaurėčiau | bjaurėtumėme, bjaurėtume, bjaurėtumėm |
| 2p. | bjaurėtum, bjaurėtumei | bjaurėtumėt, bjaurėtumėte |
| 3p. | bjaurėtų | bjaurėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bjaurėkim, bjaurėkime | |
| 2p. | bjaurėk, bjaurėki | bjaurėkite, bjaurėkit |
| 3p. | tebjaurie, tebjaurėjie, tebjaurėja, tebjauri | tebjauri, tebjaurie, tebjaurėjie, tebjaurėja |