|
|
|
|
литовский словарь / išpurtyti | |
išpùrtyti (išpùrto, išpùrtė) — вытрясти/вытрясать, встряхнуть/встряхивать;
išpùrtyti príegalvį — вытрясти [взбить] подушку
/en/
shake out; shake up; i. kilimą shake out a carpet; i. priegalvį shake up a pillow
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išpurtau | išpurčiau | išpurtydavau | išpurtysiu |
|---|
| 2p.sg. | išpurtai | išpurtei | išpurtydavai | išpurtysi |
|---|
| 3p.sg. | išpurto | išpurtė | išpurtydavo | išpurtys |
|---|
| 1p.pl. | išpurtome, išpurtom | išpurtėm, išpurtėme | išpurtydavom, išpurtydavome | išpurtysime, išpurtysim |
|---|
| 2p.pl. | išpurtot, išpurtote | išpurtėte, išpurtėt | išpurtydavote, išpurtydavot | išpurtysit, išpurtysite |
|---|
| 3p.pl. | išpurto | išpurtė | išpurtydavo | išpurtys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išpurtyčiau | išpurtytumėme, išpurtytumėm, išpurtytume |
|---|
| 2p. | išpurtytumei, išpurtytum | išpurtytumėte, išpurtytumėt |
|---|
| 3p. | išpurtytų | išpurtytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išpurtykim, išpurtykime |
|---|
| 2p. | išpurtyk, išpurtyki | išpurtykite, išpurtykit |
|---|
| 3p. | teišpurtai, teišpurto | teišpurto, teišpurtai |
|---|
|
