/ru/
корректировать
/en/
1. (korektūrą) read/correct the proofs; 2. kar. adjust, spot
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | koreguoju | koregavau | koreguodavau | koreguosiu |
| 2p.sg. | koreguoji | koregavai | koreguodavai | koreguosi |
| 3p.sg. | koreguoja | koregavo | koreguodavo | koreguos |
| 1p.pl. | koreguojame, koreguojam | koregavome, koregavom | koreguodavome, koreguodavom | koreguosim, koreguosime |
| 2p.pl. | koreguojat, koreguojate | koregavot, koregavote | koreguodavote, koreguodavot | koreguosite, koreguosit |
| 3p.pl. | koreguoja | koregavo | koreguodavo | koreguos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | koreguočiau | koreguotumėme, koreguotume, koreguotumėm |
| 2p. | koreguotum, koreguotumei | koreguotumėt, koreguotumėte |
| 3p. | koreguotų | koreguotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | koreguokime, koreguokim | |
| 2p. | koreguok, koreguoki | koreguokit, koreguokite |
| 3p. | tekoreguoja, tekoreguojie | tekoreguoja, tekoreguojie |