/ru/
вывалиться; вываливаться
/en/
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsivolioju | išsivoliojau | išsivoliodavau | išsivoliosiu |
| 2p.sg. | išsivolioji | išsivoliojai | išsivoliodavai | išsivoliosi |
| 3p.sg. | išsivolioja | išsivoliojo | išsivoliodavo | išsivolios |
| 1p.pl. | išsivoliojame, išsivoliojam | išsivoliojom, išsivoliojome | išsivoliodavome | išsivoliosime |
| 2p.pl. | išsivoliojate | išsivoliojote, išsivoliojot | išsivoliodavote | išsivoliosite |
| 3p.pl. | išsivolioja | išsivoliojo | išsivoliodavo | išsivolios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsivoliočiau | išsivoliotumėme, išsivoliotume |
| 2p. | išsivoliotum, išsivoliotumei | išsivoliotumėte |
| 3p. | išsivoliotų | išsivoliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsivoliokim, išsivoliokime | |
| 2p. | išsivoliok, išsivolioki | išsivoliokite, išsivoliokit |
| 3p. | teišsivoliojie, teišsivolioja | teišsivoliojie, teišsivolioja |