/ru/
кричать; орать; вопить
/en/
1. scream, yell; 2. (apie paukščius) call; cry
/de/
kreischen vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | klykiu | klykiau | klykdavau | klyksiu |
| 2p.sg. | klyki | klykei | klykdavai | klyksi |
| 3p.sg. | klykia | klykė | klykdavo | klyks |
| 1p.pl. | klykiame, klykiam | klykėm, klykėme | klykdavom, klykdavome | klyksim, klyksime |
| 2p.pl. | klykiat, klykiate | klykėte, klykėt | klykdavote, klykdavot | klyksit, klyksite |
| 3p.pl. | klykia | klykė | klykdavo | klyks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | klykčiau | klyktumėm, klyktume, klyktumėme |
| 2p. | klyktumei, klyktum | klyktumėte, klyktumėt |
| 3p. | klyktų | klyktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | klykim, klykime | |
| 2p. | klyki, klyk | klykit, klykite |
| 3p. | teklykia, teklykie | teklykia, teklykie |