/ru/
проносить (какое-то время)
/en/
have worn (for some time); jis išvilkėjo šį paltą trejus metus he has worn the coat for three years
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išvilkiu | išvilkėjau | išvilkėdavau | išvilkėsiu |
| 2p.sg. | išvilki | išvilkėjai | išvilkėdavai | išvilkėsi |
| 3p.sg. | išvilki | išvilkėjo | išvilkėdavo | išvilkės |
| 1p.pl. | išvilkim, išvilkime | išvilkėjom, išvilkėjome | išvilkėdavom, išvilkėdavome | išvilkėsime, išvilkėsim |
| 2p.pl. | išvilkite, išvilkit | išvilkėjote, išvilkėjot | išvilkėdavot, išvilkėdavote | išvilkėsite, išvilkėsit |
| 3p.pl. | išvilki | išvilkėjo | išvilkėdavo | išvilkės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvilkėčiau | išvilkėtumėm, išvilkėtume, išvilkėtumėme |
| 2p. | išvilkėtum, išvilkėtumei | išvilkėtumėte, išvilkėtumėt |
| 3p. | išvilkėtų | išvilkėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvilkėkime, išvilkėkim | |
| 2p. | išvilkėki, išvilkėk | išvilkėkite, išvilkėkit |
| 3p. | teišvilki, teišvilkie | teišvilki, teišvilkie |