|
|
|
|
литовский словарь / žolėti | | žolė́ti (žolė́ja, žolė́jo) — обрастать [зарастать] травой, травенеть; žoliãpjaustė (1) ž. ū. — силосорезка;
/en/ be overgrown with grass
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | žolėju | žolėjau | žolėdavau | žolėsiu |
---|
2p.sg. | žolėji | žolėjai | žolėdavai | žolėsi |
---|
3p.sg. | žolėja | žolėjo | žolėdavo | žolės |
---|
1p.pl. | žolėjame, žolėjam | žolėjome, žolėjom | žolėdavome, žolėdavom | žolėsim, žolėsime |
---|
2p.pl. | žolėjat, žolėjate | žolėjot, žolėjote | žolėdavote, žolėdavot | žolėsite, žolėsit |
---|
3p.pl. | žolėja | žolėjo | žolėdavo | žolės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | žolėčiau | žolėtume, žolėtumėme, žolėtumėm |
---|
2p. | žolėtumei, žolėtum | žolėtumėt, žolėtumėte |
---|
3p. | žolėtų | žolėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | žolėkime, žolėkim |
---|
2p. | žolėki, žolėk | žolėkit, žolėkite |
---|
3p. | težolėjie, težolėja | težolėjie, težolėja |
---|
|