|
|
|
|
литовский словарь / gležnėti | |
gležnė́ti (gležnė́ja, gležnė́jo) — становиться хрупким [хилым, нежным]; расслабевать, разнеживаться;
/en/
grow/become delicate/flabby/feeble
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | gležnėju | gležnėjau | gležnėdavau | gležnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | gležnėji | gležnėjai | gležnėdavai | gležnėsi |
|---|
| 3p.sg. | gležnėja | gležnėjo | gležnėdavo | gležnės |
|---|
| 1p.pl. | gležnėjame, gležnėjam | gležnėjome, gležnėjom | gležnėdavome, gležnėdavom | gležnėsime, gležnėsim |
|---|
| 2p.pl. | gležnėjate, gležnėjat | gležnėjote, gležnėjot | gležnėdavot, gležnėdavote | gležnėsite, gležnėsit |
|---|
| 3p.pl. | gležnėja | gležnėjo | gležnėdavo | gležnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | gležnėčiau | gležnėtumėme, gležnėtumėm, gležnėtume |
|---|
| 2p. | gležnėtum, gležnėtumei | gležnėtumėt, gležnėtumėte |
|---|
| 3p. | gležnėtų | gležnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | gležnėkim, gležnėkime |
|---|
| 2p. | gležnėki, gležnėk | gležnėkite, gležnėkit |
|---|
| 3p. | tegležnėja, tegležnėjie | tegležnėja, tegležnėjie |
|---|
|
