|
|
|
|
литовский словарь / baiginėti | |
baiginė́ti (baiginė́ja, baiginė́jo) džn.,
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | baiginėju | baiginėjau | baiginėdavau | baiginėsiu |
|---|
| 2p.sg. | baiginėji | baiginėjai | baiginėdavai | baiginėsi |
|---|
| 3p.sg. | baiginėja | baiginėjo | baiginėdavo | baiginės |
|---|
| 1p.pl. | baiginėjame, baiginėjam | baiginėjome, baiginėjom | baiginėdavom, baiginėdavome | baiginėsim, baiginėsime |
|---|
| 2p.pl. | baiginėjate, baiginėjat | baiginėjot, baiginėjote | baiginėdavot, baiginėdavote | baiginėsit, baiginėsite |
|---|
| 3p.pl. | baiginėja | baiginėjo | baiginėdavo | baiginės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | baiginėčiau | baiginėtumėme, baiginėtume, baiginėtumėm |
|---|
| 2p. | baiginėtum, baiginėtumei | baiginėtumėte, baiginėtumėt |
|---|
| 3p. | baiginėtų | baiginėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | baiginėkim, baiginėkime |
|---|
| 2p. | baiginėk, baiginėki | baiginėkit, baiginėkite |
|---|
| 3p. | tebaiginėja, tebaiginėjie | tebaiginėja, tebaiginėjie |
|---|
|
