/ru/
влезать; подниматься
/en/
climb up , clamber (up); į medį climb up the tree
/de/
(į kalną) besteigen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įkopiu | įkopiau | įkopdavau | įkopsiu |
| 2p.sg. | įkopi | įkopei | įkopdavai | įkopsi |
| 3p.sg. | įkopia | įkopė | įkopdavo | įkops |
| 1p.pl. | įkopiam, įkopiame | įkopėm, įkopėme | įkopdavome, įkopdavom | įkopsim, įkopsime |
| 2p.pl. | įkopiate, įkopiat | įkopėt, įkopėte | įkopdavote, įkopdavot | įkopsit, įkopsite |
| 3p.pl. | įkopia | įkopė | įkopdavo | įkops |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkopčiau | įkoptumėme, įkoptume, įkoptumėm |
| 2p. | įkoptum, įkoptumei | įkoptumėt, įkoptumėte |
| 3p. | įkoptų | įkoptų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkopkim, įkopkime | |
| 2p. | įkopki, įkopk | įkopkit, įkopkite |
| 3p. | teįkopia, teįkopie | teįkopie, teįkopia |