/ru/
исчезать, пропадать; передыхать, издыхать, околевать
/en/
1. (dingti, išnykti) disappear; vanish; 2. (apie gyvulį) die
/de/
krepieren vi (s)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgaištu | išgaišau | išgaišdavau | išgaišiu |
| 2p.sg. | išgaišti | išgaišai | išgaišdavai | išgaiši |
| 3p.sg. | išgaišta | išgaišo | išgaišdavo | išgaiš |
| 1p.pl. | išgaištame, išgaištam | išgaišom, išgaišome | išgaišdavom, išgaišdavome | išgaišime, išgaišim |
| 2p.pl. | išgaištate, išgaištat | išgaišote, išgaišot | išgaišdavote, išgaišdavot | išgaišit, išgaišite |
| 3p.pl. | išgaišta | išgaišo | išgaišdavo | išgaiš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgaiščiau | išgaištumėm, išgaištume, išgaištumėme |
| 2p. | išgaištum, išgaištumei | išgaištumėte, išgaištumėt |
| 3p. | išgaištų | išgaištų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgaiškime, išgaiškim | |
| 2p. | išgaišk, išgaiški | išgaiškite, išgaiškit |
| 3p. | teišgaištie, teišgaišta | teišgaištie, teišgaišta |