|
|
|
|
литовский словарь / priskainioti | | priskáinioti (priskáinioja, priskáiniojo) džn. рвать/нарвать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | priskainioju | priskainiojau | priskainiodavau | priskainiosiu |
---|
2p.sg. | priskainioji | priskainiojai | priskainiodavai | priskainiosi |
---|
3p.sg. | priskainioja | priskainiojo | priskainiodavo | priskainios |
---|
1p.pl. | priskainiojam, priskainiojame | priskainiojom, priskainiojome | priskainiodavom, priskainiodavome | priskainiosime, priskainiosim |
---|
2p.pl. | priskainiojate, priskainiojat | priskainiojote, priskainiojot | priskainiodavot, priskainiodavote | priskainiosit, priskainiosite |
---|
3p.pl. | priskainioja | priskainiojo | priskainiodavo | priskainios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | priskainiočiau | priskainiotumėm, priskainiotume, priskainiotumėme |
---|
2p. | priskainiotum, priskainiotumei | priskainiotumėte, priskainiotumėt |
---|
3p. | priskainiotų | priskainiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | priskainiokim, priskainiokime |
---|
2p. | priskainioki, priskainiok | priskainiokit, priskainiokite |
---|
3p. | tepriskainioja, tepriskainiojie | tepriskainioja, tepriskainiojie |
---|
|