|
|
|
|
литовский словарь / įsigailinti | |
įsigáilinti (įsigáilina, įsigáilino) разжалобиться, растрогаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsigailinu | įsigailinau | įsigailindavau | įsigailinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įsigailini | įsigailinai | įsigailindavai | įsigailinsi |
|---|
| 3p.sg. | įsigailina | įsigailino | įsigailindavo | įsigailins |
|---|
| 1p.pl. | įsigailiname, įsigailinam | įsigailinome, įsigailinom | įsigailindavome | įsigailinsime |
|---|
| 2p.pl. | įsigailinate | įsigailinot, įsigailinote | įsigailindavote | įsigailinsite |
|---|
| 3p.pl. | įsigailina | įsigailino | įsigailindavo | įsigailins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsigailinčiau | įsigailintume, įsigailintumėme |
|---|
| 2p. | įsigailintumei, įsigailintum | įsigailintumėte |
|---|
| 3p. | įsigailintų | įsigailintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsigailinkime, įsigailinkim |
|---|
| 2p. | įsigailinki, įsigailink | įsigailinkite, įsigailinkit |
|---|
| 3p. | teįsigailinie, teįsigailina | teįsigailinie, teįsigailina |
|---|
|
