|
|
|
|
литовский словарь / vograuti | |
vógrauti (vógrauja, vógravo)
1. (neaiškiai kalbėti) лепетать;
2. болтать šnek., калякать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | vograuju | vogravau | vograudavau | vograusiu |
|---|
| 2p.sg. | vograuji | vogravai | vograudavai | vograusi |
|---|
| 3p.sg. | vograuja | vogravo | vograudavo | vograus |
|---|
| 1p.pl. | vograujam, vograujame | vogravom, vogravome | vograudavom, vograudavome | vograusime, vograusim |
|---|
| 2p.pl. | vograujate, vograujat | vogravote, vogravot | vograudavot, vograudavote | vograusit, vograusite |
|---|
| 3p.pl. | vograuja | vogravo | vograudavo | vograus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | vograučiau | vograutume, vograutumėm, vograutumėme |
|---|
| 2p. | vograutumei, vograutum | vograutumėte, vograutumėt |
|---|
| 3p. | vograutų | vograutų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | vograukim, vograukime |
|---|
| 2p. | vograuki, vograuk | vograukite, vograukit |
|---|
| 3p. | tevograuja, tevograujie | tevograuja, tevograujie |
|---|
|
