/ru/
выпрямлять, разгибать, расправлять
/en/
straighten; i. vinį straighten the nail
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ištiesinu | ištiesinau | ištiesindavau | ištiesinsiu |
| 2p.sg. | ištiesini | ištiesinai | ištiesindavai | ištiesinsi |
| 3p.sg. | ištiesina | ištiesino | ištiesindavo | ištiesins |
| 1p.pl. | ištiesiname, ištiesinam | ištiesinome, ištiesinom | ištiesindavome, ištiesindavom | ištiesinsime, ištiesinsim |
| 2p.pl. | ištiesinate, ištiesinat | ištiesinot, ištiesinote | ištiesindavote, ištiesindavot | ištiesinsit, ištiesinsite |
| 3p.pl. | ištiesina | ištiesino | ištiesindavo | ištiesins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištiesinčiau | ištiesintumėme, ištiesintume, ištiesintumėm |
| 2p. | ištiesintum, ištiesintumei | ištiesintumėt, ištiesintumėte |
| 3p. | ištiesintų | ištiesintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištiesinkim, ištiesinkime | |
| 2p. | ištiesink, ištiesinki | ištiesinkite, ištiesinkit |
| 3p. | teištiesina, teištiesinie | teištiesinie, teištiesina |