/ru/
обижать
/en/
1. wrong; 2. harm; neleisti ko s. see that no harm comes to smb, take care of smb; neleisti savęs s. not allow oneself to be put upon; be quite able to stick up for oneself
/de/
kränken vt, zuleide tun
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | skriaudžiu | skriaudžiau | skriausdavau | skriausiu |
| 2p.sg. | skriaudi | skriaudei | skriausdavai | skriausi |
| 3p.sg. | skriaudžia | skriaudė | skriausdavo | skriaus |
| 1p.pl. | skriaudžiam, skriaudžiame | skriaudėme, skriaudėm | skriausdavome, skriausdavom | skriausim, skriausime |
| 2p.pl. | skriaudžiate, skriaudžiat | skriaudėt, skriaudėte | skriausdavote, skriausdavot | skriausite, skriausit |
| 3p.pl. | skriaudžia | skriaudė | skriausdavo | skriaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skriausčiau | skriaustume, skriaustumėme, skriaustumėm |
| 2p. | skriaustumei, skriaustum | skriaustumėt, skriaustumėte |
| 3p. | skriaustų | skriaustų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skriauskim, skriauskime | |
| 2p. | skriauski, skriausk | skriauskite, skriauskit |
| 3p. | teskriaudie, teskriaudžia | teskriaudie, teskriaudžia |