/en/
become bankrupt/insolvent; get broke šnek.
/de/
bankrott gehen[sein]
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | bankrutuoju | bankrutavau | bankrutuodavau | bankrutuosiu |
| 2p.sg. | bankrutuoji | bankrutavai | bankrutuodavai | bankrutuosi |
| 3p.sg. | bankrutuoja | bankrutavo | bankrutuodavo | bankrutuos |
| 1p.pl. | bankrutuojam, bankrutuojame | bankrutavome, bankrutavom | bankrutuodavom, bankrutuodavome | bankrutuosime, bankrutuosim |
| 2p.pl. | bankrutuojat, bankrutuojate | bankrutavote, bankrutavot | bankrutuodavote, bankrutuodavot | bankrutuosite, bankrutuosit |
| 3p.pl. | bankrutuoja | bankrutavo | bankrutuodavo | bankrutuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bankrutuočiau | bankrutuotumėme, bankrutuotume, bankrutuotumėm |
| 2p. | bankrutuotumei, bankrutuotum | bankrutuotumėte, bankrutuotumėt |
| 3p. | bankrutuotų | bankrutuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bankrutuokime, bankrutuokim | |
| 2p. | bankrutuoki, bankrutuok | bankrutuokit, bankrutuokite |
| 3p. | tebankrutuojie, tebankrutuoja | tebankrutuojie, tebankrutuoja |