|
|
|
|
литовский словарь / sustatinėti | |
sustatinė́ti (sustatinė́ja, sustatinė́jo) džn. — составлять; расставлять;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sustatinėju | sustatinėjau | sustatinėdavau | sustatinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sustatinėji | sustatinėjai | sustatinėdavai | sustatinėsi |
|---|
| 3p.sg. | sustatinėja | sustatinėjo | sustatinėdavo | sustatinės |
|---|
| 1p.pl. | sustatinėjam, sustatinėjame | sustatinėjome, sustatinėjom | sustatinėdavom, sustatinėdavome | sustatinėsim, sustatinėsime |
|---|
| 2p.pl. | sustatinėjate, sustatinėjat | sustatinėjote, sustatinėjot | sustatinėdavote, sustatinėdavot | sustatinėsit, sustatinėsite |
|---|
| 3p.pl. | sustatinėja | sustatinėjo | sustatinėdavo | sustatinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sustatinėčiau | sustatinėtumėm, sustatinėtume, sustatinėtumėme |
|---|
| 2p. | sustatinėtumei, sustatinėtum | sustatinėtumėte, sustatinėtumėt |
|---|
| 3p. | sustatinėtų | sustatinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sustatinėkim, sustatinėkime |
|---|
| 2p. | sustatinėki, sustatinėk | sustatinėkite, sustatinėkit |
|---|
| 3p. | tesustatinėja, tesustatinėjie | tesustatinėja, tesustatinėjie |
|---|
|
