|
|
|
|
литовский словарь / kniostelėti | |
knióstelėti (knióstelėja, knióstelėjo)
1. (pabusti) внезапно проснуться/просыпаться; очнуться;
2. (dingtelėti) прийти/приходить на ум, блеснуть
/en/
1. awake suddenly; 2. (dingtelėti) flash
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | kniosteliu | kniostelėjau | kniostelėdavau | kniostelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | kniosteli | kniostelėjai | kniostelėdavai | kniostelėsi |
|---|
| 3p.sg. | kniosteli | kniostelėjo | kniostelėdavo | kniostelės |
|---|
| 1p.pl. | kniostelim, kniostelime | kniostelėjome, kniostelėjom | kniostelėdavom, kniostelėdavome | kniostelėsim, kniostelėsime |
|---|
| 2p.pl. | kniostelit, kniostelite | kniostelėjote, kniostelėjot | kniostelėdavote, kniostelėdavot | kniostelėsite, kniostelėsit |
|---|
| 3p.pl. | kniosteli | kniostelėjo | kniostelėdavo | kniostelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | kniostelėčiau | kniostelėtumėm, kniostelėtumėme, kniostelėtume |
|---|
| 2p. | kniostelėtumei, kniostelėtum | kniostelėtumėt, kniostelėtumėte |
|---|
| 3p. | kniostelėtų | kniostelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | kniostelėkime, kniostelėkim |
|---|
| 2p. | kniostelėki, kniostelėk | kniostelėkit, kniostelėkite |
|---|
| 3p. | tekniosteli, tekniostelie | tekniostelie, tekniosteli |
|---|
|
