|
|
|
|
литовский словарь / dėsčioti | | dė́sčioti (dė́sčioja, dė́sčiojo) džn. складывать, раскладывать, перекладывать, укладывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | dėsčioju | dėsčiojau | dėsčiodavau | dėsčiosiu |
---|
2p.sg. | dėsčioji | dėsčiojai | dėsčiodavai | dėsčiosi |
---|
3p.sg. | dėsčioja | dėsčiojo | dėsčiodavo | dėsčios |
---|
1p.pl. | dėsčiojame, dėsčiojam | dėsčiojom, dėsčiojome | dėsčiodavom, dėsčiodavome | dėsčiosime, dėsčiosim |
---|
2p.pl. | dėsčiojat, dėsčiojate | dėsčiojot, dėsčiojote | dėsčiodavot, dėsčiodavote | dėsčiosit, dėsčiosite |
---|
3p.pl. | dėsčioja | dėsčiojo | dėsčiodavo | dėsčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | dėsčiočiau | dėsčiotumėm, dėsčiotume, dėsčiotumėme |
---|
2p. | dėsčiotum, dėsčiotumei | dėsčiotumėte, dėsčiotumėt |
---|
3p. | dėsčiotų | dėsčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | dėsčiokim, dėsčiokime |
---|
2p. | dėsčiok, dėsčioki | dėsčiokite, dėsčiokit |
---|
3p. | tedėsčiojie, tedėsčioja | tedėsčioja, tedėsčiojie |
---|
|