/ru/
постигнуть; постичь; случиться; поразить; разбить
/en/
1. (apie nelaimę, bėdą) strike, overtake, befall; jį ištiko nelaimė misfortune overtook/befell him ;2. med. affect, strike
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ištinku | ištikau | ištikdavau | ištiksiu |
| 2p.sg. | ištinki | ištikai | ištikdavai | ištiksi |
| 3p.sg. | ištinka | ištiko | ištikdavo | ištiks |
| 1p.pl. | ištinkame, ištinkam | ištikome, ištikom | ištikdavom, ištikdavome | ištiksim, ištiksime |
| 2p.pl. | ištinkat, ištinkate | ištikote, ištikot | ištikdavote, ištikdavot | ištiksit, ištiksite |
| 3p.pl. | ištinka | ištiko | ištikdavo | ištiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištikčiau | ištiktumėm, ištiktumėme, ištiktume |
| 2p. | ištiktum, ištiktumei | ištiktumėte, ištiktumėt |
| 3p. | ištiktų | ištiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištikime, ištikim | |
| 2p. | ištik, ištiki | ištikit, ištikite |
| 3p. | teištinkie, teištinka | teištinka, teištinkie |