|
|
|
|
литовский словарь / išrakinti | | išrakìnti (išrakìna, išrakìno) spst. — выключить/выключать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išrakinu | išrakinau | išrakindavau | išrakinsiu |
---|
2p.sg. | išrakini | išrakinai | išrakindavai | išrakinsi |
---|
3p.sg. | išrakina | išrakino | išrakindavo | išrakins |
---|
1p.pl. | išrakiname, išrakinam | išrakinome, išrakinom | išrakindavom, išrakindavome | išrakinsim, išrakinsime |
---|
2p.pl. | išrakinate, išrakinat | išrakinot, išrakinote | išrakindavote, išrakindavot | išrakinsit, išrakinsite |
---|
3p.pl. | išrakina | išrakino | išrakindavo | išrakins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išrakinčiau | išrakintumėme, išrakintume, išrakintumėm |
---|
2p. | išrakintumei, išrakintum | išrakintumėt, išrakintumėte |
---|
3p. | išrakintų | išrakintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išrakinkim, išrakinkime |
---|
2p. | išrakinki, išrakink | išrakinkite, išrakinkit |
---|
3p. | teišrakinie, teišrakina | teišrakina, teišrakinie |
---|
|