|
|
|
|
литовский словарь / prasikalbėti | |
prasikalbė́ti (prasìkalba, prasikalbė́jo) проговориться/ проговариваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prasikalbu | prasikalbėjau | prasikalbėdavau | prasikalbėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prasikalbi | prasikalbėjai | prasikalbėdavai | prasikalbėsi |
|---|
| 3p.sg. | prasikalba | prasikalbėjo | prasikalbėdavo | prasikalbės |
|---|
| 1p.pl. | prasikalbame, prasikalbam | prasikalbėjom, prasikalbėjome | prasikalbėdavome | prasikalbėsime |
|---|
| 2p.pl. | prasikalbate | prasikalbėjote, prasikalbėjot | prasikalbėdavote | prasikalbėsite |
|---|
| 3p.pl. | prasikalba | prasikalbėjo | prasikalbėdavo | prasikalbės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prasikalbėčiau | prasikalbėtumėme, prasikalbėtume |
|---|
| 2p. | prasikalbėtum, prasikalbėtumei | prasikalbėtumėte |
|---|
| 3p. | prasikalbėtų | prasikalbėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prasikalbėkime, prasikalbėkim |
|---|
| 2p. | prasikalbėk, prasikalbėki | prasikalbėkit, prasikalbėkite |
|---|
| 3p. | teprasikalba, teprasikalbie | teprasikalbie, teprasikalba |
|---|
|
