|
|
|
|
литовский словарь / prasikalbėti | | prasikalbė́ti (prasìkalba, prasikalbė́jo) проговориться/ проговариваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prasikalbu | prasikalbėjau | prasikalbėdavau | prasikalbėsiu |
---|
2p.sg. | prasikalbi | prasikalbėjai | prasikalbėdavai | prasikalbėsi |
---|
3p.sg. | prasikalba | prasikalbėjo | prasikalbėdavo | prasikalbės |
---|
1p.pl. | prasikalbame, prasikalbam | prasikalbėjom, prasikalbėjome | prasikalbėdavome | prasikalbėsime |
---|
2p.pl. | prasikalbate | prasikalbėjote, prasikalbėjot | prasikalbėdavote | prasikalbėsite |
---|
3p.pl. | prasikalba | prasikalbėjo | prasikalbėdavo | prasikalbės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prasikalbėčiau | prasikalbėtumėme, prasikalbėtume |
---|
2p. | prasikalbėtum, prasikalbėtumei | prasikalbėtumėte |
---|
3p. | prasikalbėtų | prasikalbėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prasikalbėkime, prasikalbėkim |
---|
2p. | prasikalbėk, prasikalbėki | prasikalbėkit, prasikalbėkite |
---|
3p. | teprasikalba, teprasikalbie | teprasikalbie, teprasikalba |
---|
|