/ru/
принимать (на себя); приниматься
/en/
1. (ką) take (smth) upon oneself, assume (smth); p. daug įsipareigojimų undertake many duties, load oneself with responsibilities;2. (apie skiepus) take
/de/
(pvz., kaltę) auf sich nehmen*
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisiimu | prisiėmiau | prisiimdavau | prisiimsiu |
| 2p.sg. | prisiimi | prisiėmei | prisiimdavai | prisiimsi |
| 3p.sg. | prisiima | prisiėmė | prisiimdavo | prisiims |
| 1p.pl. | prisiimame, prisiimam | prisiėmėm, prisiėmėme | prisiimdavome | prisiimsime |
| 2p.pl. | prisiimate | prisiėmėt, prisiėmėte | prisiimdavote | prisiimsite |
| 3p.pl. | prisiima | prisiėmė | prisiimdavo | prisiims |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisiimčiau | prisiimtume, prisiimtumėme |
| 2p. | prisiimtum, prisiimtumei | prisiimtumėte |
| 3p. | prisiimtų | prisiimtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisiimkim, prisiimkime | |
| 2p. | prisiimk, prisiimki | prisiimkit, prisiimkite |
| 3p. | teprisiima, teprisiimie | teprisiima, teprisiimie |