/ru/
натерпеться
/en/
šnek. have suffered much, have gone through much
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikentėjau | prikentėdavau | prikentėsiu | |
| 2p.sg. | prikentėjai | prikentėdavai | prikentėsi | |
| 3p.sg. | prikentėjo | prikentėdavo | prikentės | |
| 1p.pl. | prikentėjom, prikentėjome | prikentėdavom, prikentėdavome | prikentėsime, prikentėsim | |
| 2p.pl. | prikentėjot, prikentėjote | prikentėdavote, prikentėdavot | prikentėsit, prikentėsite | |
| 3p.pl. | prikentėjo | prikentėdavo | prikentės | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikentėčiau | prikentėtume, prikentėtumėme, prikentėtumėm |
| 2p. | prikentėtumei, prikentėtum | prikentėtumėt, prikentėtumėte |
| 3p. | prikentėtų | prikentėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikentėkim, prikentėkime | |
| 2p. | prikentėki, prikentėk | prikentėkit, prikentėkite |
| 3p. | ||