|
|
|
|
литовский словарь / prišnekėti | |
prišnekė́ti (prìšneka, prišnekė́jo)
1. наговорить/наговаривать;
2. уговорить/уговаривать;
p. važiúoti į̃ miẽstą — уговорить поехать в город
/en/
žr. prikalbėti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prišneku | prišnekėjau | prišnekėdavau | prišnekėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prišneki | prišnekėjai | prišnekėdavai | prišnekėsi |
|---|
| 3p.sg. | prišneka | prišnekėjo | prišnekėdavo | prišnekės |
|---|
| 1p.pl. | prišnekam, prišnekame | prišnekėjom, prišnekėjome | prišnekėdavome, prišnekėdavom | prišnekėsime, prišnekėsim |
|---|
| 2p.pl. | prišnekate, prišnekat | prišnekėjote, prišnekėjot | prišnekėdavot, prišnekėdavote | prišnekėsit, prišnekėsite |
|---|
| 3p.pl. | prišneka | prišnekėjo | prišnekėdavo | prišnekės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prišnekėčiau | prišnekėtume, prišnekėtumėme, prišnekėtumėm |
|---|
| 2p. | prišnekėtum, prišnekėtumei | prišnekėtumėt, prišnekėtumėte |
|---|
| 3p. | prišnekėtų | prišnekėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prišnekėkim, prišnekėkime |
|---|
| 2p. | prišnekėki, prišnekėk | prišnekėkite, prišnekėkit |
|---|
| 3p. | teprišnekie, teprišneka | teprišneka, teprišnekie |
|---|
|
