|
|
|
|
литовский словарь / išsimitinti | |
išsimìtinti (išsimìtina, išsimìtino) — прокормиться/прокармливаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsimitinu | išsimitinau | išsimitindavau | išsimitinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsimitini | išsimitinai | išsimitindavai | išsimitinsi |
|---|
| 3p.sg. | išsimitina | išsimitino | išsimitindavo | išsimitins |
|---|
| 1p.pl. | išsimitiname, išsimitinam | išsimitinome, išsimitinom | išsimitindavome | išsimitinsime |
|---|
| 2p.pl. | išsimitinate | išsimitinot, išsimitinote | išsimitindavote | išsimitinsite |
|---|
| 3p.pl. | išsimitina | išsimitino | išsimitindavo | išsimitins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsimitinčiau | išsimitintumėme, išsimitintume |
|---|
| 2p. | išsimitintumei, išsimitintum | išsimitintumėte |
|---|
| 3p. | išsimitintų | išsimitintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsimitinkime, išsimitinkim |
|---|
| 2p. | išsimitink, išsimitinki | išsimitinkit, išsimitinkite |
|---|
| 3p. | teišsimitina, teišsimitinie | teišsimitinie, teišsimitina |
|---|
|
