|
|
|
|
литовский словарь / išmiklėti | |
išmiklė́ti (išmiklė́ja, išmiklė́jo) стать/становиться гибким [ловким]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išmiklėju | išmiklėjau | išmiklėdavau | išmiklėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išmiklėji | išmiklėjai | išmiklėdavai | išmiklėsi |
|---|
| 3p.sg. | išmiklėja | išmiklėjo | išmiklėdavo | išmiklės |
|---|
| 1p.pl. | išmiklėjam, išmiklėjame | išmiklėjom, išmiklėjome | išmiklėdavom, išmiklėdavome | išmiklėsime, išmiklėsim |
|---|
| 2p.pl. | išmiklėjate, išmiklėjat | išmiklėjote, išmiklėjot | išmiklėdavot, išmiklėdavote | išmiklėsit, išmiklėsite |
|---|
| 3p.pl. | išmiklėja | išmiklėjo | išmiklėdavo | išmiklės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išmiklėčiau | išmiklėtumėme, išmiklėtumėm, išmiklėtume |
|---|
| 2p. | išmiklėtumei, išmiklėtum | išmiklėtumėt, išmiklėtumėte |
|---|
| 3p. | išmiklėtų | išmiklėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išmiklėkim, išmiklėkime |
|---|
| 2p. | išmiklėk, išmiklėki | išmiklėkite, išmiklėkit |
|---|
| 3p. | teišmiklėja, teišmiklėjie | teišmiklėja, teišmiklėjie |
|---|
|
