/ru/
унаследовать получить в наследство
/en/
inherit
/de/
erben vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | paveldžiu | paveldėjau | paveldėdavau | paveldėsiu |
| 2p.sg. | paveldi | paveldėjai | paveldėdavai | paveldėsi |
| 3p.sg. | paveldi | paveldėjo | paveldėdavo | paveldės |
| 1p.pl. | paveldime, paveldim | paveldėjom, paveldėjome | paveldėdavom, paveldėdavome | paveldėsime, paveldėsim |
| 2p.pl. | paveldit, paveldite | paveldėjote, paveldėjot | paveldėdavot, paveldėdavote | paveldėsit, paveldėsite |
| 3p.pl. | paveldi | paveldėjo | paveldėdavo | paveldės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paveldėčiau | paveldėtumėm, paveldėtume, paveldėtumėme |
| 2p. | paveldėtumei, paveldėtum | paveldėtumėte, paveldėtumėt |
| 3p. | paveldėtų | paveldėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paveldėkim, paveldėkime | |
| 2p. | paveldėk, paveldėki | paveldėkit, paveldėkite |
| 3p. | tepaveldi, tepaveldie | tepaveldi, tepaveldie |