|
|
|
|
литовский словарь / susimokyti | | susimókyti (susimóko, susimókė) сговориться/сговариваться
/en/ (susitarti prieš ką) conspire (against); veikti susimokius su kuo act in collusion with smb
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susimokau | susimokiau | susimokydavau | susimokysiu |
---|
2p.sg. | susimokai | susimokei | susimokydavai | susimokysi |
---|
3p.sg. | susimoko | susimokė | susimokydavo | susimokys |
---|
1p.pl. | susimokome, susimokom | susimokėme, susimokėm | susimokydavome | susimokysime |
---|
2p.pl. | susimokote | susimokėte, susimokėt | susimokydavote | susimokysite |
---|
3p.pl. | susimoko | susimokė | susimokydavo | susimokys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susimokyčiau | susimokytume, susimokytumėme |
---|
2p. | susimokytumei, susimokytum | susimokytumėte |
---|
3p. | susimokytų | susimokytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susimokykim, susimokykime |
---|
2p. | susimokyki, susimokyk | susimokykite, susimokykit |
---|
3p. | tesusimokai, tesusimoko | tesusimoko, tesusimokai |
---|
|